Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

L. Linkevičius: „Tikimės rasti dialogo su kaimynais raktą“

Sukurta 2018.06.12 / Atnaujinta 2018.06.12 18:12
    L. Linkevičius: „Tikimės rasti dialogo su kaimynais raktą“

    Birželio 12 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su buvusiu Rusijos valstybės sekretoriumi, artimu prezidento Boriso Jelcino bendražygiu, Genadijumi Burbuliu, su kuriuo aptarė santykių su Rusija būklę. 

    „Puikiai suprantame, kad tapatinti Rusijos visuomenę su valdžia būtų netoliaregiška ir neišmintinga. Daugybė Rusijos žmonių nepalaiko dabartinės valdžios agresyvios politikos: jie sieja savo ateitį su Vakarais ir Europa. Daug jų atvyksta į mūsų renginius - kalbamės, diskutuojame apie dvišalių santykių ateitį. Tikiu, kad šiuose pokalbiuose rasime ir mūsų ateities santykių raktą“, – sakė L. Linkevičius.

    Ministras pasveikino svečią su Birželio 12-ąja – Rusijos diena. 1990-ųjų birželio 12 dieną Rusijos SFSR liaudies deputatų suvažiavimas priėmė valstybinio suvereniteto deklaraciją, kuria įtvirtinta Rusijos teisės aktų pirmenybė sovietinių įstatymų atžvilgiu. Šiuo žingsniu demokratinės Rusijos jėgos dar labiau išklibino SSRS konstitucinius pamatus.

    G. Burbulis ministrui padovanojo Rusijos Federacijos konstitucijos kopiją, o Lietuvos diplomatijos vadovas palinkėjo, kad šiame dokumente įtvirtintų principų būtų laikomasi ir realiame gyvenime.

    Genadijaus Burbulio senelis buvo lietuvis. Uralo valstybiniame universitete G. Burbulis baigė filosofijos mokslus, dėstė keliose aukštojo mokslo įstaigose Sverdlovske, dabartiniame Jekaterinburge. Prasidėjus pertvarkos laikotarpiui pasuko į politiką ir 1989 metais tapo B. Jelcino bendražygiu. 1991-1992 m. ėjo Rusijos TFSR valstybės sekretoriaus pareigas, buvo vienas pagrindinių Belovežo sutarties autorių ir signatarų. 1992 metų pabaigoje jis pasitraukė iš valstybės sekretoriaus posto ir pagrindinio B. Jelcino patarėjo pozicijos. Vėliau du kartus išrinktas į Rusijos valstybės Dūmą.

    2009 metais jis įkūrė politinės filosofijos mokyklą ir yra Jaunimo forumo, siekiančio modernizuoti Rusiją, „Mano Rusija“ vadovas.

    Susijusios naujienos Visos naujienos »
    IMG_6669.JPG

    Populiarioje nevalstybinėje Maskvos galerijoje „Triumf“ vasario 20 dieną atidaryta Lietuvos šiuolaikinio meno paroda „Extention.LT: paraleliniai pasakojimai“. Parodą galerija rengė kartu su ambasada Maskvoje ir Lietuvos nacionaline dailės galerija.

    Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »

    Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. Smerkiame prieš Ukrainą vykdomą Rusijos Federacijos karinę agresiją, grubiai pažeidžiančią tarptautinės teisės normas, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas, dvišalius Ukrainos ir Rusijos susitarimus. Palaikydami Ukrainą, toliau nuosekliai įgyvendinsime prieš penkerius metus prasidėjusios neteisėtos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką.

    Kalbos, pareiškimai »
    IMG_2816.JPG

    Vasario 13 dieną valstybiniame A. Puškino muziejuje Maskvoje iškilmingai paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 101-osios metinės. Į Lietuvos ambasados Rusijoje surengtą minėjimą susirinko Rusijos valstybinių ir nevyriausybinių institucijų atstovai, užsienio šalių ambasadoriai ir diplomatai, kultūros, žiniasklaidos, visuomenės veikėjai, lietuvių bendruomenės nariai ir Lietuvos bičiuliai.

    Atstovybių naujienos »
    IMG_2115.JPG

    Vasario 7 dieną Lietuvos ir Azerbaidžano ambasados Maskvos Centrinių kino namų didžiojoje salėje susirinkusiai publikai pristatė šiuo metu Maskvoje kuriančio lietuvių teatro režisieriaus Rimo Tumino kūrybą.

    Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »

    Lietuva vertina žingsnius, kurių Jungtinės Valstijos ėmėsi, siekdamos išsaugoti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).

    NATO ir tarptautinis saugumas »

    Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa apie užsienio politiką parodė, jog Lietuvos gyventojai užsienio politiką ir diplomatiją laiko reikšmingais šalies ir jos gyventojų saugumo užtikrinimo veiksniais, iš esmės pritaria valdžios institucijų vykdomai šalies užsienio politikai, pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos.

    Naujienos »

    Naujienlaiškio prenumerata