Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Viceministras S. Šatūnas: ES privalo vykdyti savo pažadus Ukrainai ir Moldovai

Sukurta 2024.03.20 / Atnaujinta 2024.03.20 14:24
      Viceministras S. Šatūnas: ES privalo vykdyti savo pažadus Ukrainai ir Moldovai
      Viceministras S. Šatūnas: ES privalo vykdyti savo pažadus Ukrainai ir Moldovai

      Kovo 19 dieną užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kurio metu rengtasi šios savaitės Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui. Tarybos metu ministrai taip pat aptarė Europos ateities bei Europos Semestro klausimus.

      „Europos Sąjunga turi vykdyti savo pažadus dėl Ukrainos ir Moldovos“, – akcentavo viceministras. „Gruodį ES šalių vadovai nusprendė atidaryti narystės derybas, abi šalys pilnai įgyvendino iškeltus reikalavimus, todėl privalome nedelsdami sušaukti tarpvyriausybines konferencijas ir pradėti konkrečias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES. Jei tai nebus padaryta iki šių metų birželio, rizikuojame ne tik ES, kaip artimo sąjungininko, patikimumu, bet ir nuvilsime proeuropietiškus šių šalių piliečius“.

      Rengiantis kovo 21–22 dienomis vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, Lietuva taip kėlė ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai, naujų sankcijų Rusijai, įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos labui ir Rusijos vadovybės atsakomybės už agresiją klausimus. Viceministro S. Šatūno teigimu, pradėta daug gerų procesų, tačiau šiuo metu labai svarbu priimti konkrečius sprendimus, kurie ne tik padės Ukrainai kovoti už laisvę, bet ir pasiųs aiškų signalą agresorei Rusijai apie ES vienybę ir tvirtą paramą Ukrainai.

      Rengiantis Europos Vadovų Tarybai taip pat aptartas ES gynybos pramonės stiprinimas.

      „Nebegalime gyventi, lyg nieko nevyktų“, – sakė viceministras. „Europos ekonomika, pirmiausiai gynybos pramonė, turi išmokti veikti krizės laikotarpiu. Šiuo metu svarbiausia rasti ir skirti pakankamai finansavimo gynybos poreikiams, užvesti europinę gynybos pramonę suteikiant jai pakankamą finansavimą ir užtikrinti galimybių visų šalių įmonėms prisidėti prie šios pramonės šakos vystymo. Privalu stiprinti šalių, kurios tiesiogiai susiduria su grėsmėmis, gynybos pajėgumus ir atsparumą krizėms“.

      Susitikimo metu Lietuvos iniciatyva taip pat aptartas kovos su sankcijų apėjimu klausimas. Lietuva akcentavo būtinybę laikytis dvejopo požiūrio – nesustoti plėsti sankcijų režimo Rusijai ir Baltarusijai bei užtikrinti efektyvų sankcijų politikos įgyvendinimą.

      „Rusijos ekonomika auga, nes karo mašina sukasi. Tuo metu iš kai kurių ES rinkų į Rusiją vis dar patenka karo pramonei reikalingos medžiagos. Tai nebe drąsos, o sąžinės reikalas – privalu atsisakyti trumpalaikio pelno ir neberemti agresijos, kurią, vystantis tokiais tempais, netrukus tiesiogiai pajus ir ES“, – pabrėžė viceministras.

      Taryboje vyko ministrų diskusija dėl Europos ateities, kurios metu aptarti galimų ES vidinių reformų, susijusių su ES plėtra, klausimai. Viceministras pabrėžė, kad turėtume vengti skubotų ES institucinės sąrangos reformų, verčiau orientuojantis į ES sektorinių politikų reformas, kurias plėtra gali stipriausiai paveikti – tai Sanglaudos, Žemės ūkio politikos, ES vieninga rinka.

      BRT metu Lenkija pristatė pasiektą progresą įgyvendinant su teisinės valstybės principu susijusias reformas, Vokietija kėlė klausimą dėl rinkimų ES narystės siekiančiose valstybėse Kopenhagos kriterijų kontekste, Austrija aptarė Vieningos rinkos ateities klausimus, Prancūzija pristatė esamą situacija ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose žuvininkystės srityje, o Ispanija – klausimą dėl baskų, katalonų ir galisų kalbų įtraukimo į ES oficialių bei darbo kalbų režimą.